į šią svetainę neužsuka bet kas, ji netraukia pro šalį keliaujančių smalsuolių srauto ar bendrojo išsilavinimo fanatų. Jeigu jau Jūs čia užsukote, reiškia arba susidūrėte su liga, arba vis dar ieškote būdų kaip išgyti. Norėjosi  vietoje žodžio išgyti parašyti padėti sau, bet nevyniokime į vatą, kai sergi, norisi tik vieno – pasveikti, ar tai būtų peršalimas ar onkologija. Arba Jūs čia dėl to, kad dažnai savo veikloje susiduriate su žmonių sveikatos problemomis ir ieškote būdų, kaip galėtumėte padėti jiems dar efektyviau.

Abiem atvejais, būkite pasveikinti, pakeleiviai! Mes einame ta pačia kryptimi, ieškome tų pačių atsakymų. Ir tuo pačiu, sveiki atvykę į šiuolaikinę psichosomatiką, nes dalį atsakymų mes jau turime.

Dar dėstydama biomedicinos studijų studentams medicinos filosofiją ir analizuodama su kokiomis problemomis susiduria šiandieninė medicina, vis kartojau medicinos tėvo Hipokrato gydymo proziciją – jeigu jau lietiesi (aš pasakyčiau, kiši nagus) prie žmogaus organizmo, tobuliausio Dievo (aš pridėčiau, evoliucijos) kūrinio, tai bent jau nepakenk.

Kaip už kiekvieno elgesio, net jei jis mums ir nepatinka slypi pozityvus ketinimas, taip ir už kiekvieno kūno pokyčio slypi ketinimas išlikti. 

Mechanistinė mokslinė paradigma medicinoje išvystė anatomiją, šiuolaikinę chirurgiją, kuri tiesiog daro stebuklus ir diagnostiką. Ir tai nėra mažai, bet priežastingumo problema medicinoje taip niekur ir nedingo. Mes taip ir nežinome ligos priežasčių, nes jos ne biologinės.

Kol vyravo teologinė paradigma, visiems kaip ir buvo aišku, kad pirminė yra žmogaus siela, arba kaip dabar pavadintumėme psichika. Platono žodžiai: „kaip negalima pradėti gydyti akies negalvojant apie galvą, arba gydyti galvą negalvojant  apie visą organizmą, taip negalima gydyti kūno, negydant sielos”. Psichika yra pirminė ir ji besąlygiškai sąveikauja su kūnu, o kūnas su psichika. Tai viena sistema.